Šių metų spalio 3-ią dieną auklės (A-23; TA-4 gr.) ir ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjos (IKI-4; TIKI-4; TIKIu-4 gr.) lankėsi Žaislų muziejuje, kuris įsikūręs Vilniaus senamiestyje, Šiltadaržio gatvėje. Pamokos tikslas pamatyti, pajausti žaidimo svarbą vaiko raidai ir ugdymui. 

Žaislų muziejus – pirmasis Lietuvoje žaislams ir žaidimų paveldui skirtas edukacijos centras. Muziejuje šiuo metu yra keturios ekspozicijos: „Seniausieji Lietuvos žaislai“, „Kelionė į akmens amžių“, „Tai buvo prieš 100 metų“ ir „XX amžiaus prisiminimai“.

Mus pasitinka viena iš muziejaus įkūrėjų Indrė Jovaišaitė – Blaževičienė, kuri nieko nelaukusi įtraukia mus į diskusiją apie pirmuosius žaislus ir žaidimus. Nėra lengva apibrėžti kada objektas tampa žaislu, tačiau prieiname išvados, kad greičiausiai pirmosios žaidybinio proceso priemonės buvo gamtoje randami objektai: akmuo, mediena, oda, smėlis, vanduo. Nors pramonės revoliucija kardinaliai pakeitė šiuolaikinio žaislo vaizdą nuo pirmykščio, galime pastebėti, kad tikslas lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką išliko. Muziejaus įkūrėja primena, kad dabartinio vaiko noras turėti daug žaislų bei daiktų, ateina iš jo aplinkos. Vaikai gyvena tokioje pat realybėje, kaip ir suaugusieji, o žaislai tik atspindi šio laikmečio visuomenę. Jeigu norime, kad vaikai pasitenkintų mažesniu kiekiu žaislų, turime visuotinai mažinti vartojimą.

Analizuodami žaislus galime geriau suprasti, kaip keitėsi visuomenė ir jos kasdieninis gyvenimas. Pagal žaislus galime pasakyti, kada kas pasaulyje atsirado, nes žaislas yra reiškinio pasekmė. Taip pakeliavusios nuo pirmykščio žmogaus užsiėmimų, grįžome į šiuolaikinį pasaulį ir galėjome išbandyti keletą žaidimų.

                     Tekstą parengė profesijos mokytojos Agnė Kanapienytė ir Sonata Švabauskienė